Kaunas kaip filmavimo aikštelė lyg ir nebestebina – čia sukurtas ne vienas lietuviškas ir užsienietiškas filmas, štai miniserialas „Tokyo Trial“ neseniai nominuotas „Emmy“ apdovanojimui. Visgi kaskart, netikėtame kontekste pamačius pažįstamą vaizdą, tampa įdomu, kaip gi nutiko, kad, rodos, su Lietuva nieko bendra neturintys kūrėjai pasirinko šį kraštą. Pastaruoju metu net kelis tokius klaustukus iškėlė muzikos grupių „Varsovie“ (Prancūzija) ir „Diary of Dreams“ (Vokietija) vaizdo klipai, kuriuose šmėžuoja Centro, Panemunės, Šančių, Aleksoto vaizdai. Į visus klausimus atsakyti gali šių muzikos klipų autorius kaunietis Rytis Titas. Pažindinamės!
Ryti, kaip apskritai pradėjai filmuoti muzikinius klipus?
Mano karjera vaizdo klipų kūrime – gana atsitiktinė, pagal išsilavinimą esu maisto technologijų ir inžinerijos magistras. Atradau pomėgį filmuoti gana neseniai, prieš 4-5 metus. Pirmieji klipai buvo gana mėgėjiški, dar nedirbau su profesionalia įranga. Berods, pirmasis muzikinis klipas buvo mano gerų draugų metalo grupės „Luctus“ kūriniui „Nežiūrėk, nežibėk“. Tai buvo vienas pirmųjų mano „kameros palaikymų rankose“. Vėliau sekė „fan video“ grupės „Antis“ dainai „Kurti“, kurio vaizdai buvo panaudoti projekcijoms koncertų cikle „Zombiai atrieda atidunda“. Tikrai įvertinimas. Aplinkiniai skatino tai daryti toliau, nes progresavau. O tada „pagavau kablį“ ir intensyviai dirbau, pakeičiau profesinę sritį į kameros operatoriaus, čia man labai padėjo manimi patikėjusi televizija (Rytis dirba operatoriumi laidose „7 Kauno dienos“ ir „Stop juosta“, – red. past.), ir šiandien jau leidžiu sau sakyti, jog dirbu profesionaliai.
Metus pradėjai su prancūzais „Varsovie“, kaip Kaune filmuotam kūrinio „Lydia Litvak“ klipui sekėsi iki šiol? Ar dar dirbsi su šia grupe?
O taip, ne paslaptis, kad jau intensyviai planuojame kelis naujus „Varsovie“ video klipus, kurie, tikėtina, pasirodys kitų metų pavasarį, grupei išleidus naują albumą. Jau nuo pat pradžių su šiais vyrukais iš Grenoblio iš karto radome bendrą kalbą, kūrėme bendras vizijas.
„Lydia Litvak“ kūrinio idėja, žinutė ir Kauno miestas tiesiog skleidė tas pačias nuotaikas ir jausmus. Įvyko sinergija. Reikia paminėti, jog šis klipas sudalyvavo kasmėnesiniame rumunų festivalyje „Bucharest Shortcut Cinefest“ , kur gavo geriausio mėnesio muzikinio vaizdo klipo įvertinimą. Labai gaila, jog nepavyko pačiam apsilankyti, bet festivalio organizatoriai patvirtino, jog Bukarešto žiūrovai klipą pasitiko ir įvertino puikiai. Taigi „Lydia Litvak“ tapo mano vizitine kortele.
„Lydia Litvak“ filmavimo metu / Asmeninio archyvo nuotr.
Kaip susipažinai su darkwave muzikos kūrėjais „Diary of Dreams“, kurie ką tik pristatė visa tavo kurtų klipų trilogiją? Ar esi grupės gerbėjas? Kaip, galų gale, vyko toks didelės apimties darbas – kas tau talkino?
Mano pirmoji pažintis su „Diary of Dreams“ muzika įvyko jau daugiau nei dešimtį metų, mokyklos laikais. Puikiai pamenu, buvau 11-oje klasėje, ir tada muzikiniai atradimai man, kaip jaunuoliui, turėjo labai didelę įtaką. Tais pačiais metais grupė pirmąjį kartą koncertavo Vilniuje ir jau tai atrodė „kažkas tokio“! Apie tai, kad po dešimties metų kursiu jiems video klipus, nebuvo net minties.
Pirmą kartą su „Diary of Dreams“ dirbti pradėjome prieš porą metų, kai aš, dar nepatyręs muzikinių video klipų kūrėju norintis būti grupės gerbėjas, pasisiūliau vieną nufilmuoti, tiesiog iš idėjos. Taip gimė pirmoji mūsų nuotolinė bendradarbystė – klipas kūriniui „Ikarus“. Žinoma, nuo to laiko bendravome, grupė sekė mano naujuosius darbus ir pažangą, taigi dėl naujosios trilogijos įgyvendinimo kreipėsi patys.
Suplanavome biudžetą, „Diary of Dreams“ vokalisto Adriano atvykimą į Kauną, ir visa kita. Kameros darbus, režisūrą, montažą – viską atlikau pats. Tačiau šių klipų „filmavimo aikštelėse“ man padėjo daug draugų ir artimųjų. Tiesiog žmonės iš artimiausios aplinkos, daugelis kurių net neturi nieko bendrą su vaizdo klipų kūrimu. Bet dirbome kaip „asai“ (šypsosi).
Pirmame klipe grupės narių nėra, bet kituose jie jau atsiranda, vadinasi, lankėsi Kaune, ar tai buvo natūrali įvykių seka?
Pirmojo klipo „Hiding Rivers“ personažas – mergaitė, patekusi į gana painų ir, kaip įprasta vaiko gyvenime, sraunų savo svajonių ir realybės mišinį, kuriame ji klaidžioja po labai introvertišką ir labia jautrų pasaulį. To pasaulio mes nusprendėme netrikdyti jokiais kitais personažais. Tai buvo vienintelė priežastis klipe nesifillmuoti grupės nariams.
Kuriant klipus „Epicon“ ir „Hell in Eden“ į Kauną atskrido pasifilmuoti grupės lyderis Adrianas, su juo – ir klavišininkas Maksas, kuris tuo pačiu atlikinėjo fotosesiją nuotraukomis naujojo albumo bukletui, viršeliui. Intensyviai dirbome tris dienas Kauno centre, Šančiuose, Panemunėje ir Palemone. Adrianas ir Maksas liko sužavėti miestu. Maksas važinėjant vis sakydavo: „vau, aš čia viską noriu fotografuoti!“. Pasirinktos lokacijos tiesiog „rovė stogą“ (šypsosi).
Filmavimo akimirkos / Asmeninio archyvo nuotr.
Filmavimo akimirkos / Asmeninio archyvo nuotr.
Filmavimo akimirkos / Asmeninio archyvo nuotr.
Ar galime tikėtis „Diary of Dreams“ koncerto Kaune?
Manau tikrai atvyktų, šie klipai puiki užuomina Kauno koncertų organizatoriams! Na, bent jau tuo, kad kitus „Diary of Dreams“ klipus gaminsime Lietuvoje, praktiškai neabejoju.
O gal planuose yra ir klipų lietuvių muzikantams?
Kol kas ne. Su užsieniečiais dirbti daug lengviau. Jie planuoja albumus, turus, tai generuoja bent šiokį tokį pelną, dalis kurio skiriama rinkodarai, šiuo atveju tai – muzikos klipai. Jie savo ruožtu reklamuoja albumą arba turą. Į klipo kūrėją žiūrima kaip į žmogų, kuris turi kompetencijos tai padaryti. Lietuvoje panašių žanrų atlikėjai neturi tiek daug auditorijos, taigi daug kas telieka „idėjiniame“ lygmenyje.
Pašnekovą kalbino Daina Dubauskaitė
© Kaunas pilnas kultūros