Per praėjusius metus šioje vietoje apsilankė 1270 vaikų, kurie dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėlėse. Čia įvyko 22 rankdarbių dirbtuvės, 31 kartą komandos nariai surengė keliaujančias dirbtuves. 10 kartų vyko baldų atnaujinimo užsiėmimai, surengti 5 žalieji gimtadieniai. Dar? Parodos, festivaliai, konsultacijos kitų renginių organizatoriams, pranešimai ir dalyvavimas diskusijose. Visko tikrai daug ir… tvariai.
Jei tai, kad Žemę turime tik vieną ir ją dar turėsime jaunesnei kartai palikti, prisimenate dažniau, nei kartą per metus, matyt, esate girdėję apie socialinę edukacinę iniciatyvą „Kūrybos kampas 360°“. Tai jos 2017-ųjų pasiekimus išvardinome kiek aukščiau. „Kūrybos kampas 360°“ taip pat yra tarptautinės ne pelno siekiančios organizacijos „Reach for Change“ Pokyčių lyderių komandos narys. Ši organizacija padeda socialiai atsakingiems verslininkams auginti inovacijas, kurios padeda spręsti vaikų problemas.
Prie straipsnio herojų veiklos galima prisidėti įvairiai. Nuo 2 proc. pajamų mokesčio skryrimo ar pasidalinimo medžiagų bei priemonių likučiais iki savanorystės. Žinoma, įskaitant dalyvavimą dirbtuvėse. Pavyzdžiui, per Valentio dieną čia buvo taisomos sudužusios širdys, o Žemės dienos proga, išjungus elektrą, bus, logiška, gaminamos žvakės.
Neseniai apie tai, kad ieško naujų patalpų savo veiklai, kuri šiuo metu koncentruojasi nuo centro nutolusiame, bet visai neramiame Pramonės prospekte, feisbuke paskelbė vienas iniciatyvos įkūrėjų Giedrius Bučas. Nieko nelaukę kalbamės apie Giedriaus ir jo komandos veiklą, filosofiją, poreikį kraustytis ir netolimą ateitį. Netrukus, tikimės, komanda pakvies ir į kraustynes.
Giedriau, visų pirma norisi išgirsti, kaip pradėjote šią veiklą – kas paskatino tai daryti? Ką veikėte iki „ Kūrybos kampo 360°“?
Beveik 10 metų kartu su žmona dirbame dizaino srityje, turėjome su tuo susijusius verslus, tačiau prekyba ilgainiui tapo nuobodi.
Organizuojame tokius renginius kaip „Dizaino savaitė“ Kaune, mados mugė „KODAS|477, daug dalyvaujame visuomeniniuose renginiuose, bendradarbiaujame su aukštosiomis mokyklomis, bendraujame su jaunimu.
Kaip atsirado „Kūrybos kampas 360°“? Tai ilga istorija ir pripasakočiau kelis puslapius, bet jeigu trumpai, tai viskas prasidėjo Suomijoje vykusioje interjero parodoje, kurioje pamatėme suomių dizainerių sukurtus „Trash design“ objektus iš įvairių atliekinių medžiagų. Susipažinome su šios iniciatyvos kuratoriumi Henriku ir pakvietėme atvykti į Lietuvą. „Dizaino savaitės“ metu suorganizavome kūrybines dirbtuves, kurių metu daiktus prikėlėme antram gyvenimui. Taip prasidėjo antrinio dizaino kelias.
O visas virsmas įvyko tarp parodos Helsinkyje ir pirmųjų kūrybinių dirbtuvių Kaune. Pradėjau domėtis, kodėl suomiai tuos daiktus gamina, kokias problemas sprendžia ir panašiai. Supratau, kad tai jų gyvenimo būdas – filosofija, kuri pagrįsta darnaus vartojimo principu. Pagalvojau, ką aš galiu padaryti dėl savo vaikų, dėl švaresnės planetos ir palikimo ateities kartoms. Taip ir atsirado mūsų socialinė edukacinė iniciatyva, plėtojanti darnaus vartojimo ir antrinio dizaino idėjas, besirūpinanti švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimu.
Kaip atradote dabartines patalpas Pramonės prospekte?
Dabartinėse patalpose esame 2 metus. Atradome jas atsitiktinai ir mums patiko tai, kad kuriantis jose galiojo daikto prikėlimo antram gyvenimui principas. Kadaise šiame pastate darbavosi „Senukų“ administracija. Darbuotojai išsikėlė į naujas patalpas, o šios liko tuščios.
Kolega Ignas Šalnaitis net legendą sukūrė, kodėl mes čia atėjome. Ji skamba taip: „Menas, o ypač urbanistinės jo formos yra kaip tas smeigtukas žemėlapyje, kurį bedame į miesto centrą. Taip, senamiesčiai įkvepia, jie turi savito žavesio, tačiau vis dažniau tenka išgirsti įspūdžių, parsivežtų iš užsienio, kuomet pabuvoję ten asmenys pasakoja apie, pavyzdžius, šaunius menininkų kaimus kur nors netoli Berlyno. Čia Lietuva, Kaunas ir čia ypač daug savitumo (ne visi jį mato, ne visi vertina, o dažnas netgi sugeba pasiskųsti, kad čia nuobodu…). Puikus pavyzdys ir išties įdomi naujojo kapitalizmo grimasa – ištuštėjęs didžiausio šalyje statybinių medžiagų prekybos tinklo administracinis pastatas. Jis stūkso viename iš Kauno rajonų, kurie nei visiškai pramoniniai, nei miegamieji. Tokiose urbanistinėse džiunglėse daugiau nei 3000 kv. metrų milžinas pasislepia sunkiai, tad kodėl jo nepadarius dar ryškesniu ir patraukliu?“.
Viskas skamba labai gerai. Dėl kokių priežasčių šiuo metu ieškote naujų patalpų?
Patalpos, kuriose vyksta kūrybinės dirbtuvės, nėra šildomos, o investuoti apšiltinimui neturime lėšų. Be to, nėra garantijos, kad jų nerekonstruos ir mūsų investicija nenueis niekais. Dalykas tas, kad šiuo metu mums jos per brangios, tiesiog nepajėgiame išlaikyti, turime apie 600 kv. m. ploto, kurio nemaža dalis užima daiktų sandėliavimas. Paskutinė priežastis – nesupratingi kaimynai, kuriems užkliūva mūsų veikla. Ne visiems suprantamas įvairių senienų laikymas, jų tvarkymas. Ne visiems patinka vaikų, atvykusių į edukacines dirbtuvėles, klegesys.
Galbūt per tą savaitę nuo tada, kai feisbuke pasidalinote, kad ieškote naujos vietos, jau sulaukėte pasiūlymų, kur galima kraustytis? O gal kaip tik aktyviai tęsiate paieškas?
Šiuo metu intensyviai ieškome, derinamės kelis variantus, tačiau didžioji dalis mums neįkandama kaina. Pasiūlymų su nekomercine kaina mes labai lauktume, galbūt tai galėtų būti ir partnerystės ar kitokio bendradarbiavimo principas.
Ar centriau esanti lokacija būtų iš esmės dėkingesnė, ar manote, kad vieta mieste neturi įtakos sėkmei?
Centras, be abejo, būtų patrauklesnis vartotojui, tačiau centre kainos dar labiau kandžiojasi. Kita vertus, manau, kad Kaune puikiai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, juo labiau keliavimas savo automobiliu. Pas mus autobusais atvažiuoja mokyklų kolektyvai su autobusais, centre jiems kiltų problemų parkuojantis. Manau, kad tiksliniam klientui nėra sudėtinga atvykti šiek tiek nuošaliau nuo centro.
Veikiate daug svarbių dalykų, o jei reikėtų išrinkti vieną patį svarbiausią miestui, ką įvardintumėt?
Vystome socialinį verslą o tai yra dvi dalys – socialinės problemos sprendimas ir verslas. Socialinė problema, kurią sprendžiame, yra darnus vartojimas, kurio nebuvimas turi skaudžias pasekmes gamtai, aplinkai ir sveikatai. Parduodami savo paslaugas ar daiktus turime užsitikrinti finansinį tvarumą, kad galėtume vykdyti socialinę misiją. Taigi, jeigu turėtume finansavimą, apsiribotume edukacija, bet tai netvaru. Jeigu tik vykdytume verslą, tai nespręstume socialinės problemos. Todėl mes turime veikti tai, ką veikiame – organizuojame edukacines dirbtuves, turime darnių aplinkai ir antrinio dizaino daiktų krautuvėlę, atvirose dirbtuvėse apsilanko žmonės, norintys prikelti savo daiktus antram gyvenimui, jose ir patys gaminame įvairius daiktus, projektuojame ir įrenginėjame interjerus antrinio dizaino principu, dalyvaujame įvairiuose renginiuose, seminaruose ir pan.
Ar didelė yra jūsų komanda? Keliems žmonėms tai pagrindinė veikla?
Šiuo metu mūsų komandoje darbuojasi 3 etatiniai darbuotojai, tame tarpe ir man pačiam nuo šių metų pradžios ši veikla tapo pagrindine. Taip pat turime 3 savanorius, kurie atvyko pas mus iš organizacijos „Patria“ per projektą „Atrask save“.
Jei su lokacija viskas bus tvarkoje, kokie planai 2018-iems? Galbūt jau svarstėte, kaip integruositės į „Kaunas 2022 programą?
Tęsime pradėtus darbus, gaila būtų 2 metų laiko ir investicijų, jau skirtų šiam projektui. Jeigu atsirastų žmonės, turintys patalpas ir norintys vystyti menus ir kultūrą, turime nemažai idėjų ir galėtume bendradarbiauti.
Su „Kaunas 2022“ komanda nuolat bendraujame ir šiems metams turime pilotinių projektų. Norėtume stabilizuotis, susitvarkyti buitinius ir finansinius reikalus ir po truputį ruoštis 2022 metams. Mūsų tikslas ir siekis – kad kultūra būtų kuo darnesnė su mus supančia aplinka. Esame pasiruošę pasidalinti savo patirtimi ir žiniomis.
© Kaunas pilnas kultūros