Gegužės 25 d., penktadienį Nacionaliniame Kauno dramos teatre – Valstybinio Jaunimo teatro gastrolės. Spektaklyje pagal norvegų dramaturgo Henriko Ibseno pjesę „Junas Gabrielis Borkmanas“ pagrindinį vaidmenį atliks Kauno aktorius Liubomiras Laucevičius.
Liubomiro Laucevičiaus atsiradimas spektaklyje – tai nauja Borkmano vaidmens interpretacija, iki šiol šį vaidmenį spektaklyje atliko Kostas Smoriginas. Apie naują žvilgsnį į Borkmano vaidmenį su aktoriumi Ugnė Kačkauskaitė kalbėjosi dar tada, kai repeticijos buvo neseniai prasidėjusios.
Praėjus daugiau nei metams po Gintaro Varno pastatyto spektaklio „Junas Gabrielis Borkmanas“, į spektaklį kaip antrasis pagrindinis aktorius šalia Kosto Smorigino esate įvedamas Jūs. Kaip sekasi įsijungi į spektaklį, koks yra dabartinis procesas?
Naujo aktoriaus įvedimas į spektaklį visada yra sunkus periodas. Tuo periodu būna sunku aktoriams, kurie spektaklyje vaidina nuo pat pradžių. Jie jau būna pripratę prie spektaklio kolektyvo, o čia – ateina naujas žmogus. Todėl tai visą kolektyvą truputį trikdo. Tai labai gerai žinau iš savo anksčiau turėtos praktikos. Šiuo atveju atsitiko taip, kad gerbiamas Kostas Smoriginas turi laikinų sveikatos sutrikimų, todėl laikotarpį, kol aktorius sveiks, buvau pakviestas dalyvauti šiame spektaklyje, Borkmano vaidmenyje. Aktorių Kostą Smoriginą keičiu laikinai. Šiuo metu jau yra prasidėjusios repeticijos, tačiau tai dar tik pradžia. Dabartiniu etapu mokausi tekstą, kurio spektaklyje Borkmanui tenka tikrai daug. Esu labai dėkingas savo partneriams Jūratei Onaitytei, Vidui Petkevičiui, Daliai Overaitei, su kuriais kartu repetuojame, jie man daug padeda.
Lauros Vansevičienės nuotr.
Ar teko matyti šį Gintaro Varno pastatymą gyvai?
Šį spektaklį į Kauną buvo atvežę net pora kartų, bet pas mus teatre (Nacionaliniame Kauno dramos teatre) visada vyksta ir paralelinių spektaklių, abu kartus darbavausi kitoje scenoje, todėl, deja, negalėjau pamatyti spektaklio gyvai. Dabar žiūriu spektaklio video įrašą, taip stengiuosi susipažinti su spektakliu, įsigilinti į atskiras mizanscenas.
O ar Jums yra artima Henriko Ibseno dramaturgija? Ar su Ibseno dramaturgija dažnai teko susidurti teatro scenoje?
Scenoje su Ibsenu esu susidūręs tuomet, kai režisierius Gintaras Varnas statė „Hedą Gabler“ (pastatyta 1998 m. Kauno Valstybiniame akademiniame dramos teatre). Ten kūriau Asesoriaus Brako vaidmenį. Tad šis mano susidūrimas su Ibsenu scenoje yra antrasis. Arba bent jau nepamenu, kad dar būčiau dalyvavęs kokiame nors kitame Ibseno pastatyme. Simboliška, abu kartus į Ibseno spektaklius mane pakvietė Gintaras Varnas.
Man apskritai yra labai artima visa klasikinė dramaturgija, tad, be abejonės, be Ibseno ir Strindbergo, jei mes kalbėtume apie šiauriečius, sunkiai įsivaizduoju klasikinę dramaturgiją. Tai yra didžiulė, svarbi dramaturgija, ją narstyti, į ją gilintis man yra didžiulis malonumas. Ir šiuo atveju, ir kažkada, kai dar repetavome „Hedą Gabler“, man, kaip aktoriui, tai yra didžiulės pamokos. Tik aplinkybės visai kitos: „Hedos Gabler“ atveju galėjau dalyvauti nuo pat pjesės skaitymų, repeticijų pradžios. Ten viskas vyko palaipsniui. Tuo tarpu šiuo atveju didžiausias krūvis tenka man pačiam, nes reikia tekstą išsinagrinėti, jį išmokti ir po to su kolegomis derinti ne tik mizanscenas, bet ir personažų santykius. Šiuo atveju yra sunkiau. Bet pati medžiaga ir pats dramaturgas man yra be galo artimi.
Lauros Vansevičienės nuotr.
Koks Jums atrodo Juno Gabrieliaus Borkmano personažas? Kokį Bokmano vaidmenį stengiatės sukurti scenoje? Ką šiame vaidmenyje norisi akcentuoti?
Manau, teisingiausia būtų įvardinti, kokį jį matau ir kaip jį suprantu iš turimos medžiagos: Borkmanas yra žmogus, savo laiku padaręs didelį nusikaltimą. Jis iššvaistė dideles valstybės lėšas, už tai buvo nuteistas. Bet Borkmanas visą laiką ieško kaltų ne savyje, o kituose. Ir tas kaltų ieškojimas jį, kaip asmenybę, palaiko. Borkmanas visą laiką galvoja, kad jį dar kvies į svarbius susitikimus, jis dar dalyvaus savo profesinėje veikloje, nes jis buvo puikus specialistas. Bet, nepaisant profesijos, padarė blogų dalykų. Kai atsiranda moteris, kurią jis mylėjo, (nepaisant meilės, Borkmanas ją išdavė), ji jam į akis pasako daug karčios tiesos. Tuomet Borkmanas pradeda suprasti, kad būtent nuo tada prasidėjo visos jo nesėkmės. Tada jis išdavė ne tik moterį, bet ir save, meilę išmainęs į tariamą valdžią. Nuo tada prasidėjo, galima sakyti, užprogramuota jo nesėkmė. Todėl kitokios pabaigos Borkmanas nelabai galėjo laukti. Tačiau jis to niekados nesupras. Nes visada kaltina kitus…
Vilniaus teatro scenoje vaidmenį kuriate pirmą kartą. O spektaklyje „Junas Gabrielis Borkmanas“ susiduriate ir su kitokia teatro mokykla: Jūratė Onaitytė, Dalia Overaitė, Vidas Petkevičius yra Dalios Tamulevičiūtės teatrinės mokyklos atstovai. Šiame spektaklyje jie – artimiausi Jūsų kolegos. Su aktore Jūrate Onaityte kartu vaidinate Nacionalinio Kauno dramos teatro spektakliuose. O kaip dėl kitų aktorių? Ar tai yra Jūsų pirmas susidūrimas su šiais aktoriais?
Su visais šiais aktoriais aš jau esu susidūręs anksčiau – esu matęs juos scenoje, kartu darbavomės ne vienoje kino aikštelėje. Ir su Kostu Smoriginu, ir su Vidu Petkevičiumi, ir su Dalia Overaite. Skirtingos mokyklos mūsų niekada nei supriešino, nei skyrė, nei pykdė. Kiekvienas tiesiog dirbome savo darbą siekdami to paties rezultato. Vienaip ar kitaip, viskas vis vien remiasi turima medžiaga ir psichologiniais niuansais.
–
Spektaklio „Junas Gabrielis Borkmanas“ gegužės 25 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre pradžia –18 val. Bilietus galite įsigyti čia.
–
Liubomirą Laucevičių kalbino Ugnė Kačkauskaitė